Johanna Nilsson "Nekenčiam"

Nagrinėjama tema – patyčios.

Apie autorę: Johanna Nilsson – Švedų rašytoja. Kurianti tiek romanus suaugusiems, tiek knygas jaunimui ir paaugliams. Pelniusi daugybę apdovanojimų už savo literatūrinius šedevrus.

Veiksmas: dvi be galo skirtingos merginos – geriausios draugės. Ruošiasi Šv. Liucijos šventei. Kaip ir po kiekvienos šventės laukia vakarėlis. Vakarėlyje nutikęs dalykas viską apverčia aukštyn kojomis ir niekas daugiau nebebus, kaip buvo. Po „nekalto pokšto“ mokyklą užgriūva pykčio ir pasišlykštėjimo banga, griaunanti ir žlugdanti žmones.

Mano nuomonė: net negaliu tiksliai pasakyti, kaip norėčiau įvertinti šią knyga, nes galvoja kovoja skirtingos mintys. Pirmosios teigia, kad knyga, žvelgiant iš literatūrinės pusės, nebuvo labai stipri. Anotacija teigė, kad tai viena šiurkščiausių, bet šiuo metu aktualiausių paauglių literatūros knygų. Nors kūrinys parašytas su žargonu, kuris tikrai pagyvina kalbą, man dar labai trūko, kad jausčiau knygos šiurkštumą. Antrosios mintys mano, jog ši knyga puikia perteikia patyčių rutuliojimąsi mokykloje ir už jos ribų. Visgi man ji pasirodė kiek silpnoka. Užkietėjusiam skaitytojui vargu ar paliks didelį įspūdį, tačiau manau, jog tai puiki vieno vakaro istorija.

Antonia Michaelis "Pasakininko istorija"

Knygos "Pasakininko istorija" autorė Antonija Michaelis gimė 1979 metais Kylyje. Būdama penkerių pradėjo rašyti knygas ir nesiliauja to daryti iki šiol. Žinoma pirmosios jos knygos buvo vos įskaitomos, tačiau dabar jos knygas skaito daugybė paauglių. Ji rašė mokydamasi mokyklose Augsburge ir važinėdama į užsienį. Po abitūros Antonija Michaelis vieniems metams išvyko į Pietų Indiją. Madraso mokykloje dirbo mokytoja. Čia ji prisirinko begalę įspūdžių ir įgijo patirties.

Apie pačią knygą:

Kartą gyveno jauna mergina, vardu Ana. Turėjo pasiturinčius tėvus ir šiltus namus. Mėgo muzikuoti, mėgo vasario sniegą. Jai į akį krito Abelis Tanatekas, klasės atsiskyrėlis, praleidinėjantis pamokas ir prekiaujantis kvaišalais. Ana įsimylėjo jį iki ausų, nepaisydama sveiko proto balso. Mat patyrė, kad esama kito Abelio: švelnaus liūdno vaikino, auginančio seserį ir sekančio jai pasaką, galinčią sujaudinti iki ašarų.

Mano įvertinimas balais: 4.5/5

Ką aš manau: Ką visų pirma norėčiau paminėti, tai jog knyga man tikrai labai patiko. Mane labai įtraukė (nors iš pradžių labai nepatiko) knygoje pasakojama dar viena, Abelio sukurta istorija. Joje visi įvykiai klostėsi taip, kaip nutikdavo tikrovėje, pakrypdavo bloga, ar gera linkme. Visi gyvūnai, žmonės ar net nežemiški padarai Abelio pasakoje buvo paremti jo, bei jo sesutės Michos gyvenimu. Taip pat knygoje visą laiką tesėsi intriga, įtardavau tai vieną, tai jau kitą žmogų ir gale paaiškėjo, jog buvau visiškai neteisi. Tiesiog trumpai pabaigiant norėčiau pasiųlyti, jei turite galimybę nusipirkti, o gal jau turite ją savo lentynoje, ar rasite bibliotekoje, nieko nedelsę paskaitykit!

Žinoma, tai tik mano nuomonė, nebandau jos įpiršti niekam kitam, man ši knyga patiko, jums gali visiškai nepatikti, o trečiam žmogui būti visai nebloga. Visi mes skirtingi ir turime savo nuomones.

Taip pat pasidalinkite savo nuomonėmis komentaruose :)

Skaitytojos užrašų tinklaraštininkė;

-Enileca