Brita visus metus fiziškai ir psichologiškai ruošiasi šiam žygiui. Tačiau džiugią nuotaiką aptemdo žinia, jog merginas prižiūrės vyresnysis Korbės brolis, Kelvinas. Kelvinas - buvęs Britos vaikinas. Viena iš priežasčių, kodėl Brita leidžiasi į žygį yra ta, kad ji nori įrodyti Kelvinui, kad ji pasikeitė ir yra stipri.
Merginos leidžiasi į kelią ir jas užklumpa pūga. Sninga taip smarkiai, kad vos matyti kelias. Be maisto atsargų ir vandens jos leidžiasi pėdinti į mišką, tikėdamos, jog ras trobelę kurioje galės pernakvoti.
Sustirusios ir šlapios jos beldžiasi į duris. Vaikinai priima jas nakvoti. Vėliau paaiškėja, jog vaikinai slepia tamsią paslaptį. Brita suvokia, jog vienintelė galimybė išlikti yra padėti piktadariams. Bet ar tikrai jie, tokie jau blogi? Ar verta pasitikėti vaikystės draugais?
Skaičiau šį romaną ilgai. Sunkoka buvo įsijausti į knygą. Tačiau tai nei kiek manęs nenuvylė. Atrodė, autorė žaidė skaitytojo jausmais. Pasukdama įvykius netikėta linkme. Ypač jaudino tai, jog autorė sugebėjo puikiai sukurti įtampą. Man ši knyga labiau patiko negu "Puolusio angelo" trilogija. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą