Interviu su autore Monika Mikėnaite

Monika Mikėnaitė

 Tai pirmasis mano interviu. Gal būt jis nėra tobulas, bet jei nesipraktikuosiu tai ir neišmoksiu. Nepilstant iš tuščio į kiaurą skaitykite ir sužinosite daugiau apie šią autorę. ;)

Kas paskatino parašyti knygą "Anapus sienos"?

Mane žavi distonija ir man buvo įdomu pačiai pasižiūrėti, kokią ateitį galėtų sukurti mano fantazija. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su idėjomis, mintimis, siužetais, veikėjais, tačiau niekas nepagaudavo mano dėmesio pakankamai ilgai, kad perlipčiau netgi penkių puslapių ribą, o jeigu ir pagaudavo, po kelių skyrių aš mintyse žinodavau, kuo ji pasibaigs ir tiesiog dingdavo motyvacija rašyti toliau, nes nebelikdavo paslapties ir priežasties, kodėl turėčiau rašyti. Juk žinau, kuo baigsis ta istorija.

„Anapus sienos“ gimė atsitiktinai. Po nesėkmingų mėginimų teko pripažinti skaudų faktą, kad gal mano fantazija dar nėra pasirengusi sukurti distopijinę istoriją. Kaip tik tuo metu universitete prasidėjo egzaminai ir norėjosi kaip nors atsipūsti, nuleisti garą :D Tada pradėjau rašyti bet ką ir tas bet kas pradėjo formuotis į istoriją, kuri mane pagavo ir nepaleido. Ir veiksmas vyko distopijiniame pasaulyje.

Trumpai papasakok kuo tavo knyga ypatinga ir kodėl skaitytojai turėtų rinktis ją?

Norėdama atsakyti į šį klausimą, būtinai turiu pabrėžti, kad aš iš tikrųjų rašau daug, o dar daugiau skaitau įvairias knygas. Taigi, esu „išgyvenusi“ daugybę istorijų, gyvenimų ir kurdama savo istorijas aš stengiuosi pasirinkti temas, dalykus ir elementus, kurie yra rečiau naudojami. Vienas iš tokių ryškiausių tų „prieš srovę“ pastebimų dalykų knygoje būtų priežastis, kodėl pagrindinė veikėja veikia. Dažniausiai veikėjai yra patalpinami nenoriai į tokią situaciją, kurioje jie priversti veikti. Maja veikia ne todėl, kad yra priversta, o todėl, kad nori veikti ir nori atkeršyti. Ji savo noru kiša galvą į liūto nasrus.

Taip pat „Anapus sienos“ yra ypatinga tuo, kad joje yra du lygmenys ir dėl šios priežasties daugybė įvairių žmonių gali rasti joje kažką, kas jiems patiks. Jeigu tau patinka veiksmas, intrigos, kerštas, romantika - visa tai tu rasi atsivertęs knygą. Bet gal tau patinka tyrinėti knygą, ieškoti joje kažko, skaitant kažką sužinoti? Tai irgi galima rasti, nes rašydama į kūrinį įtraukiau gėlių kalba, spalvų reikšmes, simbolizmą. Todėl netgi patariu knygą skaityti ne vieną, o du kartus. Pirmą kartą skaitydami mėgaukitės istorija, o antrą kartą - ją tyrinėkite.

Kokiam skaitytojų ratui skirta knyga?

Knyga skirta visiems :D Na, bet žinoma, labiausiai „Anapus sienos“ pamėgs žmonės, kuriems patinka distopija, paslaptys, intrigos, kerštas bei stipri pagrindinė veikėja, kuri nėra tobulumo įsikūnijimas.

Ar tolimoje arba artimoje ateityje galvoji parašyti dar vieną knygą?

Mano kompiuteryje yra įvairių jau pabaigtų istorijų, įpusėtų, pradėtų ir dar šimtai planuojamų galvoje. Taigi, minčių išleisti daugiau savo istorijų tikrai yra, bet nežinia, ką man yra paruošusi ateitis ;)

Distopija - priešingai nei utopija, reiškia ką nors negražų ir nemiela. Kas nelabai realiai gali atsitikt. Bet vistiek  realesnė už utopiją.

Holly Smale "Moksliukė"

Holly Smale

 Džiaugiuosi galėdama Jums pristatyti šią knygą. Iš pirmo žvilgsnio vaikišką ir kiek nuobodoką. Tačiau turinčią gilią prasmę. Kuri kiekvieną paauglę (knyga labiau orentuota į merginas), privers susimąstyti ir pažvelgti į pasaulį kitu kampu.

Harieta Manres puikiai supranta esanti moksliuke. Draugų būrio taip pat neturi, tik vieną Natą. Paauglės gyvenimas gana nuobodus. Tačiau vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom, nes ją pastebi modelių agentūra. Harieta turėtų džiaugtis tokia sėkme. Jei tik ne viena problema. Natos, Harietos draugės, nuo mažų dienų, svajonė yra tapti modeliu. Ji pavagia geriausios draugės svajonę!

Čia ir dabar mergina turi priimti lemiamą apsispredimą. Keliai tik du ir ji pasirenka ne patį geriausią. Ji pasirenka melą. Ne veltui sakoma, kad melo kojos trumpos, Nes melagystės buvo greitai išaiškintos. O nuostolis - įskaudinti mylimi žmonės.

Visoje knygoje buvo rodomas Harietos noras tapti, kažkuo kitu. Ji manė, jog pradėdama modelio karjerą pasikeis, virs iš vikšro į drugelį. Tačiau taip nenutinka. Ji tebėra Harieta Maners, moksliukė.

Vien tik dėl idėjos verta perskaityti šią knygą, šiuolaikinėms merginoms. Kurios mano, kad brangiausių firmų drabužiai jas pakeis ir jos taps geresnės. Tačiau taip nenutiks. Norėčiau su Jumis pasidalinti viena citata, kuri man labai patiko:

"Bet vistiek tai tik drabužiai. Jie nepavers tavęs kuo nors, kuo nesi. Jie tegali pasakyti kas esi"

 Manau, šiais laikais svarbu suprasti, kad drabužiai yra saviraiškos būdas ir nieko daugiau. Mielosios, nepamirškite to! :)

Velykos - vidinis ir išorinis atsinaujinimai

Sveiki, norėjau parašyti straipsnį apie kažką ir niekaip nesugalvojau, kol pamąsčiusi sugalvojau rašyti apie „pavasarinį atsinaujinimą“ . Žinau jūs sakysite kas čia per pavasaris, kad dar sninga, na bet juk tokiomis dienomis nelabai kur išeisi todėl galima praleisti tą laiką naudingai ir atsinaujinti. 

Tai yra 2 rūšys kaip galima atsinaujinti jos vadinasi vidinis ir išorinis atsinaujinimas ir abu jie yra tiek pat svarbūs. Taigi galima pradėti nuo išorinio. Pavyzdžiui galite pasipuošti savo kambarį artėjančioms Velykoms, kad žmonės atėję į jūsų pajustų pavasarį taigi galite ieškoti DIY – Do It Yourself – pasidaryk pats idėjų. Mano sugalvota idėja kaip pasipuošti kambarį yra pripiešti daug gražų piešinių ir apklijuoti spintas ar sienas. O jeigu jūsų kambarys jau apsilupęs...Nublankęs.. Ir jums net nesinori tokiame būti pabandykite paprašyti tėvų perklijuoti tapetais ar perdažyti kambario sienas. 

Geriausia rinktis būtų pastelines šviesias spalvas, nes jos geriausiai nuteikia. Ir galite prisikabinti visokių virvučių ant kurių būtų pakabintos tavo nuotraukos pavyzdžiui su tavo geriausia drauge ar gyvūnais. Na jei jau papuošėm jūsų aplinką reikia pasikeisti ir pačiam, juk per žiema priaugote svorio...O vasara greit ateis ir norėsite vaikščioti su palaidine ir šortais ar sijonais, o juk patys žinote, kad bus negražu vaikščioti „išsipūtusiai“ todėl reikia bėgti sportuoti. Vėl gi galite pratimų ieškoti internete, o internetas visagalis, o jeigu ne galite ir pats prisigalvoti. Nusistatykite rėžimą, tik nepersitempkite, juk yra posakis neskubėk ir būsi pirmas. Taigi jau lyg pakalbėjom apie išorę, o dabar pereisim prie vidinio atsinaujinimo. 

Jau apsitvarkėte savo kambarį, kūną, o dabar reikia išvalyti po žiemos ir savo vidų-sielą. Taigi apgalvokite ką padarėte iki šios dienos gero ir negero, gal ką nors įžeidėte? Neabejodami lėkite atsiprašyti, pasikalbėti, o gal jūs per daug teršiate gamtą? Lėkite aptvarkyti savo kambarį, kiemą, ar jei šalia turite ir parką ir pasistenkite šiukšlinti mažiau arba visai nešiukšlinti. Gal jau seniai norėjote ką nors padaryti rizikingo? Na ir ko lauki? Lėk, daryk, klysk ir mokykis...Juk klaidos mūsų mokytojos. O gal jūs norite pradėti lankyti kokį nors būrelį? Na tai paprašykite tėvų jie manau sutiks ir dar pabrėžkite, kad juk žymiai geriau nei sėdėti prie kompiuterio ir gadinti akis. Arba pabandykite ką nors išrasti naujo, kad ir pradžiai receptą, žiūrėk truputį įgudęs išrasi ir kažką, ką visa ateitis ir kitos kartos prisimins. 

Galvoji, kad tu esi paprastas žmogus ir nieko nesugebi? O ką tu galvoji Leonardo da Vinci buvo kažkoks stebuklingas žmogus? Ne jis buvo paprastas žmogus ir net ne turtingas ir pasižiūrėk dabar jį žino kiekvienas... Tagi tuom ir baigsiu o jūs visada prisiminkite, kad jūs galite būti bet kuo tik reikia veikti, daryti, ir reikia noro.

 Sėkmės jums siekiant savo tikslų. Su jumis buvo LostSouls

Pittacus Lore "Mano numeris ketvirtas"

Pittacus Lore

 Istorija apie dvi ateivių rases, kovojančias tarpusavyje. Kai gimtoji planeta užgrobiama, Lorieno gyventojai devynis vaikus išsiunčia į žemę. Jų užduotis užaugti ir įgauti savo legato galias, kuriomis jie turės nugalėti modagorus, piktąją rasę.

Džeimsas su savo cepanu, žmogumi, kuris juo rūpinasi, keliauja iš miesto į miestą, tam kad pasislėptų nuo blogiečių. Tačiau viename miestelyje jie apsistoja ilgesniam laikui. Vaikinas čia patiria pirmąją meilę, dėl kurios dar sunkiau išlikti šešėlyje.

Iš tiesų jiems nepavyksta pasislėpti nuo modagorų. Blogiečiai atvyksta į miestelį ir ten prasideda karas. Kova nuožmi ir negailsetinga, o jos pabaigą nuspėti sunku. Nes priešų daugiau ir jų jėgos stipresnės.

Na tai štai tokia trumpa apžvalga. Mano nuomonė, apie šį kūrinį skeptiška. Sakyčiau man trūko paslapčių, nors, gal būt, tai kompensuos antra dalis. :)

„Mūsų katės“ , „ Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė“ , „ Žemės ūkio gyvulių anatomija ir fiziologija“.

Sveiki, tai kaip sakiau aš perskaičiau tris knygas (aišku ne viską pilnai dar), jos yra daugiau tokios mokslinės. Pirmoji knyga kurią skaičiau tai yra apie kates jos pavadinimas „Mūsų Katės“ pasiėmiau šią knygą, nes pati auginu katę ir ten daug informacijos apie jas pavyzdžiui surašytos veislės, ligos, grimasos, ką reiškia jei jos taip ar anaip daro tikrai įdomi knyga ir praverčianti, nes daugelis ligų aprašyta (apie erkes, blusas, ausų erkutes, ir dar sunkesnes ligas.) Tai tikrai patariu skaityti tiems kas turi katę ar planuoja ją įsigyti, ir svarbiausia dar įdėta šalia veislių pavadinimų ir nuotraukos tai galėsite išsirinkti gražiausia, jums geriausią.

 Antra knyga kurią skaičiau yra apie šunis ir jos pavadinimas „Tarnybinė Ir Dekoratyvinė Šunininkystė“ Irgi tokio tipo kaip ir apie kates ir parašė tas pats rašytojas Karolis Masilionis. Tai irgi pasakoja apie veisles, ligas, elgseną ir net kaip išmokyti šunį triukų. Tikrai įdomi knyga net ir tiems kas neturi šunio, juk kaip sakoma visada geriau žinoti prieš ir pasiruošti net ir keisčiausiai situacijai. Aš pasiėmiau šią knygą, nes auginu pati kaime šiuo metu tris šunis, o šiaip vienu metu auginu man rodos apie 6-8 šunis :) .

 Na o trečioji knyga yra labai irgi įdomi tik čia jau ne apie naminius gyvūnėlius kalbama o apie Gyvulius. Knygos pavadinimas yra „Žemės Ūkio Gyvulių Anatomija Ir Fiziologija“ tai knyga apie jų sandara ir organizmą truputį ir apie ligas, tad tikrai verta tokią knygą turėti tiems, kas turi gyvulių kaime ar kur kitur, ar norintiems dirbti su gyvuliais, ar vien dėl įdomumo kaip padariau aš. Šiaip asmeniškai aš noriu tapti veterinare ar bent jau dirbti tokį darbą kuris būtų susijęs su gyvūnais, tai man aktuali tema. Todėl tikrai siūlau jas visas paskaityti, ar bent jau turėti namie svarbią informaciją iš šios knygos ir jei kas bus neaišku, ar norėsite paklausti visada galite rašyti man į El. paštą akvilebazilius@gmail.com Ačiū ir linkiu rūpintis savo gyvūnais :). LostSouls

Sue Monk Kidd "Paslaptingas bičių gyvenimas"

Sue Mon Kidd

 Pirmą Kartą skaičiau šios autorės knygą. Seniai žvilgčiojau į šį kūrinį, bet taip ir neišdrįsdavau jos pasiimti. Iš tiesų tai labai lengvas ir mielas kūrinys, kur kiekvieną nustebins nuoširdumu.

Šis romanas Jus nukelia į 1964-uosius, Pietų Karoliną. Tuo metu šalyje tvyro rasizmas prieš juodaodžius. Jie įvairiais būdais žeminami. Knygoje pasakojama Lilės Ouvens gyvenimo istorija, gaubiama praeities šešėlių. Mergaitė auga su žmogumi, kurio, net nedrįsta, vadinti tėvu. Vadina jį T. Rėjumi. Na žinoma "tėvelis" moka dukrai apkartinti  gyvenimą.

Vieną dieną Lilės kantrybė trūksta. Ji su namų tvarkytoja, juodaode Rozalina, pasprunka iš T. Rėjaus namų. Žinoma tikisi surasti laimę ir daugiau sužinoti apie savo mirusią mamą. Likimas jas atveda į bitininkės ir jos seserų ūkį. Mergina su savo kelionės drauge nusprendžia ilgiau pasisvečiuoti.

Praeina visa vasara, o Lilė vis dar ūkyje ir mokosi bitininkystės meno. Atrodo pasaulis, pagaliau, stojo į savo vėžes. Bet vieną dieną prie durų slenksčio išdyksta įniršęs T. Rėjus su neaiškiais ketinimais.

Patarčiau šią knygą perskaityti tiems, kurie nori lengvo grobio. :D Autorės rašymo stilius - lengvai suprantamas. Kas man labiausiai patiko, nėra ilgų išvedžiojimų. Tiesiog puikus skaitinys pavasario pradžiai!

Jenny Erpenbeck „Istorija apie seną vaiką“

Jenny Erpenbeck

Sveiki! Perskaičiau naują knygą Jenny Erpenbeck „Istorija apie seną vaiką“ Ir tai istorija apie keturiolikmetę mergaitę kurią rado rankoje su kibiru ir kai jos paklausė kas ji, kur gyvena, koks jos vardas ji pati nežinojo atsakymų, ji buvo be atminties. Mergaitę nuvežė į vaikų globos namus, bet ji ten nepritapo, jos nemėgo, tyčiojosi ir pan., nes ji buvo šiek tiek stambi ir negraži, jos visi šalindavosi, o berniukai stumdė į purvą, ji suprato, kad bus vaikų globos namuose žemiausio lygio, kad iš jos kas norės tas šaipysis. Ji kasdien mąstė, galvojo, stengėsi prisiminti kas ji ir kokia jos praeitis... 

Man patiko ši knyga tuo, kad ji liūdna, verčianti susimąstyti, nes galbūt ir mes kažką žeminame ir tyčiojamies net to patys nejusdami, o pabaiga mane labiausiai sutrikdė, sužavėjo ir nuliūdino žodžiu buvo tikra bomba kurios nieks negalėjo numatyti, iš pradžių man ji pasirodė neįdomi ir truputį mistinė, bet po to pastebėjau, kad ją perskaičiau maždaug per dvi valandas, ir beskaitydama pastebėjau, kad yra tikrai įdomių žodžių ir net liepiančių pasėdėti ir pagalvoti, manau tokią knygą gali skaityti tiek suaugę tiek vaikai, bet tik tie kurie supras esmę išsiaiškins įdomų dalyką apie knygą (aišku nesakysiu kokį). Tai perskaitę šią knygą galite rašyti į komentarus klausimus arba man į El. paštą. – akvilebazilius7@gmail.com . Lauksiu jūsų nuomonių, klausimų ir atsiliepimų apie šią apžvalgą ir pačią knygą, na o dabar vienu sakiniu apie rašytoja. - Dženė Erpenbek (Jenny Erpenbeck) gimė 1967 m. Rytų Berlyne rašytojų šeimoje, studijavo muzikos ir teatro mokslus. Šiuo metu yra nepriklausoma rašytoja ir prodiuserė.

Pierre Szalowski "Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją"

Pierre Szalowski 

 Pierre Szalowski nėra labai žinomas rašytojas Lietuvoje. Man buvo įdomu susipažinti su autoriumi, skaitant knygą, ir pačiai susidaryti nuomonę. Apie autorių informacijos, lietuvių kalba, deficitas. Manau pažintis vykusi ir labai įdomi.

Vienuolikos metų berniukas sužino, kad tėvai ketina skirtis. Ši naujiena labai sukrečia mažametį. Jis kaltina save. Vieną vakarą paprašo dangaus pagalbos. Ir pasirodo, dangus jį išgirsta! Geriausia tai, kad jis ne tik sulipdo savo šeimą, bet ir padeda daugybei kitų žmonių.

Tuos darbus atlieka lijundra. Gamtos dovana ir dangaus išdaiga miestelėnams atmerkia akis. Knygoje matyti, kaip gyventojai užsiėmę savo reikalais, kokie neatidūs esą. Berniukas teigia, kad žmonėms reikia labiau sušalti, kad taptų laimingesni.

Ne be reikalo facebok'e minėjau, kad Pierre Szalowski pridėsiu prie savo mėgstamiausių autorių. Jis nuostabus! Skaitant "Šaltis keičia žuvyčių trajektoriją" pabaigą, negalėjau nenusišypsoti. Viskas buvo išklota tiesiai šviesiai, bet kartu ir šiltai ir labai nuoširdžiai. Džiaugiausi ir tuo, kad skaitant pasakojimo pabaigą jaučiau, kaip pagrindinis veikėjas užaugo ne tik išore, bet ir vidumi.

Tikriausiai jums iškilo vienas logiškas klausimas: koks berniuko vardas? Aš Jus nuvilsiu ir to nepasakysiu. Tegul paslapties šydą nuplėšia pats pasakotojas.

Sally Green "Pusiau laukinis"

Sally Green

 Ne paslaptis, kad Neitanas žengia tėvo pėdomis. Nepaisant to net daro tokias pat klaidas. Analiza yra baltoji ragana, kurią myli Neitanas. Jis aukoja, savo ir draugų, gyvybes, kad išgelbėtų merginą. Merginą, kuri gali padaryt daug baisių dalykkų.

Kalbant apie pačią Analizą, ji man niekuomet nepatiko. Visada atrodė turtingų tėvelių išlepinta mergaitė, kuriai viskas patiekiama ant auksinio padėkliuko. Skaitant buvo galima lengvai suprasti, kad iš tiesų Neitano nemyli. O jos likimas, šioje istorijoje, lengvai nuspėjamas. Dalis raganių miršta dėl jos kaltės ir išdavystės!

Neitanas su Marku ir kitais sukuria Aljansą. Jo tikslas suvienyti juoduosius ir baltuosius raganius tam, kad iš sosto išverstų nesąžiningus žmones. Idėja - šauni, tik ar jai lemta išsipildyti?

Prisipažinsiu antra dalis truputį įdomesnė. Tikriausiai dėl to, kad jau nueitas ilgas kelias. O veikėjai tampa tartum dalele tavęs. Ir Jūs stojate į žiaurią kovą su blogiu!

P.s. negaliu nepasidalinti šiuo paveikslėliu. Jame vaizduojamas Neitanas. ♥