Interviu su autore Monika Mikėnaite

Monika Mikėnaitė

 Tai pirmasis mano interviu. Gal būt jis nėra tobulas, bet jei nesipraktikuosiu tai ir neišmoksiu. Nepilstant iš tuščio į kiaurą skaitykite ir sužinosite daugiau apie šią autorę. ;)

Kas paskatino parašyti knygą "Anapus sienos"?

Mane žavi distonija ir man buvo įdomu pačiai pasižiūrėti, kokią ateitį galėtų sukurti mano fantazija. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su idėjomis, mintimis, siužetais, veikėjais, tačiau niekas nepagaudavo mano dėmesio pakankamai ilgai, kad perlipčiau netgi penkių puslapių ribą, o jeigu ir pagaudavo, po kelių skyrių aš mintyse žinodavau, kuo ji pasibaigs ir tiesiog dingdavo motyvacija rašyti toliau, nes nebelikdavo paslapties ir priežasties, kodėl turėčiau rašyti. Juk žinau, kuo baigsis ta istorija.

„Anapus sienos“ gimė atsitiktinai. Po nesėkmingų mėginimų teko pripažinti skaudų faktą, kad gal mano fantazija dar nėra pasirengusi sukurti distopijinę istoriją. Kaip tik tuo metu universitete prasidėjo egzaminai ir norėjosi kaip nors atsipūsti, nuleisti garą :D Tada pradėjau rašyti bet ką ir tas bet kas pradėjo formuotis į istoriją, kuri mane pagavo ir nepaleido. Ir veiksmas vyko distopijiniame pasaulyje.

Trumpai papasakok kuo tavo knyga ypatinga ir kodėl skaitytojai turėtų rinktis ją?

Norėdama atsakyti į šį klausimą, būtinai turiu pabrėžti, kad aš iš tikrųjų rašau daug, o dar daugiau skaitau įvairias knygas. Taigi, esu „išgyvenusi“ daugybę istorijų, gyvenimų ir kurdama savo istorijas aš stengiuosi pasirinkti temas, dalykus ir elementus, kurie yra rečiau naudojami. Vienas iš tokių ryškiausių tų „prieš srovę“ pastebimų dalykų knygoje būtų priežastis, kodėl pagrindinė veikėja veikia. Dažniausiai veikėjai yra patalpinami nenoriai į tokią situaciją, kurioje jie priversti veikti. Maja veikia ne todėl, kad yra priversta, o todėl, kad nori veikti ir nori atkeršyti. Ji savo noru kiša galvą į liūto nasrus.

Taip pat „Anapus sienos“ yra ypatinga tuo, kad joje yra du lygmenys ir dėl šios priežasties daugybė įvairių žmonių gali rasti joje kažką, kas jiems patiks. Jeigu tau patinka veiksmas, intrigos, kerštas, romantika - visa tai tu rasi atsivertęs knygą. Bet gal tau patinka tyrinėti knygą, ieškoti joje kažko, skaitant kažką sužinoti? Tai irgi galima rasti, nes rašydama į kūrinį įtraukiau gėlių kalba, spalvų reikšmes, simbolizmą. Todėl netgi patariu knygą skaityti ne vieną, o du kartus. Pirmą kartą skaitydami mėgaukitės istorija, o antrą kartą - ją tyrinėkite.

Kokiam skaitytojų ratui skirta knyga?

Knyga skirta visiems :D Na, bet žinoma, labiausiai „Anapus sienos“ pamėgs žmonės, kuriems patinka distopija, paslaptys, intrigos, kerštas bei stipri pagrindinė veikėja, kuri nėra tobulumo įsikūnijimas.

Ar tolimoje arba artimoje ateityje galvoji parašyti dar vieną knygą?

Mano kompiuteryje yra įvairių jau pabaigtų istorijų, įpusėtų, pradėtų ir dar šimtai planuojamų galvoje. Taigi, minčių išleisti daugiau savo istorijų tikrai yra, bet nežinia, ką man yra paruošusi ateitis ;)

Distopija - priešingai nei utopija, reiškia ką nors negražų ir nemiela. Kas nelabai realiai gali atsitikt. Bet vistiek  realesnė už utopiją.