Andreu Martin ir Jaume Ribera "Neieškok sardinių ne sezono metu"

Andreu Martin ir Jaume Ribera

Bendraautoriai Andreu Martin ir Jaume Ribera parašė gana daug kūrinių. Tačiau pasaulyje juos labiausiai išgarsino romanas "Neieškok sardinių ne sezono metu". 1989 metais už šią knygą autoriai buvo apdovanoti Ispanijos nacionaline vaikų ir jaunimo premija.

Smalsus moksleivis pasivadina garsaus seklio Flanagano vardu ir su seserimi įkuria detektyvų kontorą. Vaikinas už piniginį atlygį surenka duomenis berniukams apie juos dominančias mergaites, suranda dingusius šunis, išaiškina, kas mokykloje krečia įvairias šunybes. Viskas atrodo, kaip vaikų žaidimas, tačiau vieną dieną viskas pasikeičia, nes Flanaganas randa įkalčius nuvedančius prie šiurpaus nusikaltimo. Šiame romane susipina įtampos kupinos ir romantinės pirmosios meilės scenos, o įprasti kasdieniai dalykai, slepia baisius nusikaltimus.

Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau tai pirmasis mano perskaitytas detektyvas. Man labai patiko tai, kad buvo daug veiksmo. Sužavėjo tai, kad knygoje visada kažkas vykdavo, todėl nebuvo nuobodu skaityti. Negaliu nepaminėt to, kad romane rodoma teisingo pasirinkimo svarba, nepaisant aplinkinių nuomonės. Na, o pats Flanaganas man labai patiko savo charakterio bruožais: drąsa, atkaklumu, teisingumu, sarkastiškumu. Mano nuomone, "Neieškok sardinių ne sezono metu" neturi jokio amžiaus limitų. Tiek jaunesni, tiek vyresnis neatplėš akių nuo nuotykių gausos.

Terry Lynn Johnson "Ledo šunys"

Terry Lynn Johnson

Žydros akys žvelgiančios iš knygos viršelio pakerėjo mane ir nusprendžiau pasiimti šį kūrinį. Terry Lynn Johnson buvo gamtininkė ir eigulė didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi apsupta gamtos, išmoko gerbti ir vertinti aplinką. Greičiausiai šie veiksniai ir paskatino ją parašyti istoriją, apie mergaitę už viską pasaulyje labiausiai mylinčią savo šunų kinkinį.

Viktorija be galo myli savo šunis, o skrieti mišku rogėmis jai didžiausias džiaugsmas. Mergaitė paveldėjo iš tėčio dresuotojos talentą. Tad didžiausias jo troškimas patekti į "Baltojo vilko" lenktynes, o tam nepakenktų įsigyti vieną iš konkurento Kuko šunų. Vieną vakarą Viktorija su kinkiniu iškeliauja apžiūrėti šunų. Ne viskas klostosi gerai. Mergaitė išklysta iš kelio, o ne gana to pastebi sniegaeigį įsirėžusį į medį. Vika padeda Krisui (vaikinui, kuris vairavo sniegaeigį) ir jie kartu ieško kelio namo.

Man ši knyga kirto per jausmus. Atrodo, kad vieną minutę juokiesi iš Kriso nemokšiškumo, o kitą jau sėdi apsiašarojęs dėl Viktorijos rūpesčio kinkiniu. Ši apysaka įrodė koks svarbus ryšys. Ir tik komandinio darbo jėga lengviau pasiekiamas tikslas. Man apysaka ganėtinai patiko, nors nebuvo kažkas įspūdingo. Knygą labiausiai rekomenduoju nuotykių mylėtojams ir visiems, kurie mėgsta pasijuokti iš, kartais kvailų, herojų pasirinkimų.

Sandra Glover "Ar moki saugoti paslaptį?"

Sandra Glover

Su Sandra Glover susiduru pirmą kartą. Ir negaliu teigti, kad šis romanas man nepatinka. Anglų rašytoja, Sandra Glover, daug kuria paaugliams, yra pelniusi literatūrinių apdovanojimų.

Kai Zoja atskleidžia savo paslaptį Karenai, ši nenori ja patikėti. Kas dieną atsiranda ženklų patvirtinančių, kad tai tiesa - Zoja nėščia. Jauna motina nori priimti klaidingą sprendimą ir palikti savo kūdikį likimo valiai. Čia įsikiša Karena, kuri nori padėti Zojai priimti teisingą sprendimą. Norėdama įtikinti Zoją Karena pasiryžta atskleisti tikrąją savo gyvenimo tiesą.

Nemeluosiu antrą kartą vargu ar skaityčiau šią knygą. Dėl to, kad joje nebuvo nieko įsimintino, nebuvo akimirkos, kurią norėčiau išgyventi dar kartą. Tačiau ją rekomenduoju tiems, kurie mėgsta realistiškus kūrinius. Taip pat šis romanas bus puiki atgaiva nuo "sunkių" kūrinių. :)