 |
| Terry Lynn Johnson |
Žydros akys žvelgiančios iš knygos viršelio pakerėjo mane ir nusprendžiau pasiimti šį kūrinį. Terry Lynn Johnson buvo gamtininkė ir eigulė didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi apsupta gamtos, išmoko gerbti ir vertinti aplinką. Greičiausiai šie veiksniai ir paskatino ją parašyti istoriją, apie mergaitę už viską pasaulyje labiausiai mylinčią savo šunų kinkinį.
Viktorija be galo myli savo šunis, o skrieti mišku rogėmis jai didžiausias džiaugsmas. Mergaitė paveldėjo iš tėčio dresuotojos talentą. Tad didžiausias jo troškimas patekti į "Baltojo vilko" lenktynes, o tam nepakenktų įsigyti vieną iš konkurento Kuko šunų. Vieną vakarą Viktorija su kinkiniu iškeliauja apžiūrėti šunų. Ne viskas klostosi gerai. Mergaitė išklysta iš kelio, o ne gana to pastebi sniegaeigį įsirėžusį į medį. Vika padeda Krisui (vaikinui, kuris vairavo sniegaeigį) ir jie kartu ieško kelio namo.
Man ši knyga kirto per jausmus. Atrodo, kad vieną minutę juokiesi iš Kriso nemokšiškumo, o kitą jau sėdi apsiašarojęs dėl Viktorijos rūpesčio kinkiniu. Ši apysaka įrodė koks svarbus ryšys. Ir tik komandinio darbo jėga lengviau pasiekiamas tikslas. Man apysaka ganėtinai patiko, nors nebuvo kažkas įspūdingo. Knygą labiausiai rekomenduoju nuotykių mylėtojams ir visiems, kurie mėgsta pasijuokti iš, kartais kvailų, herojų pasirinkimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą