Laura Varslauskaitė ,,Mano didelis mažas aš"

Laura Varslauskaitė

 Laura Varslauskaitė gimė 1986 metais Panevėžyje. Baigė Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos specialybę. Rašytoja teigia, jog būtent ši mokslo įstaiga ją paskatino dar labiau domėtis literatūra. Laura Varslauskaitė rašyti pradėjo dar mokykloje.

Benediktas - Dauno sindromu sergantis paauglys. Dėl to jo gyvenimas pilnas suvaržymų. Knyga prasideda Benedikto gyvenimo pradžia. Jis nuo vaikystės svajoja būti toks, kaip visi. Tačiau šiai svajonei nelemta realizuotis. Mokykloje vyksta karnavalas, kurio metu Benediktas susikivirčija su ūkvedžiu. Emocijų užvaldytas pabėga iš mokyklos, o vėliau pasiklysta parke. Klaidžiodamas prieina tiltą, kurio pusiaukelėje sutinka Oskarą. Pastarasis nusprendžia palydėti Benediktą namo. Taip prasideda jų nuotykinga kelionė, suartinanti du, iš pažiūros skirtingų vaikinų, gyvenimus.

Mane šita knyga labai sujaudino. Ypač perspektyva iš kurios pasakojama istorija. Kadangi savo aplinkoje tokių žmonių nepažįstu, buvo įdomu sužino kaip jaučiasi Daunu sindromu sergantieji. Pripažinsiu, prieš skaitydama susidariau tokią nuomonę, kad tai greičiausiai bus dar viena istorija apie patyčias, tačiau knygos prasmė yra kur kas gilesnė. Graži istorija, parodanti, kad ne visada dangus griūva, kartais tiesiog reikia į viską pažvelgti kitu kampu ir sėkmė vėl nusišypsos.

Colleen Houck "Tigro užkerėjimas"

Colleen Houck 

,,Tigro užkerėjimas" - knygų serija jaunimui, tačiau ją su mielu noru skaito ir vyresni žmonės. Knyga alsuote alsuoja nuostabiu Indijos kraštovaizdžiu, neįprastais skoniais ir kvapais. Nepaslaptis, kad Colleen Houck knygos išverstos į daugelį kalbų, o kompanija ,,Paramount Pictures" kuria filmą, kurį ketina režisuoti Shekharas Kapuras. 

Tačiau tokia sėkmė nusišypsojo ne iš karto. Parašiusi pirmąjąją knygą autorė nedrįso jos niekam rodyti. Tik baigusi antrąją dalį, rankraštį išsiuntė keliems agentams bei leidykloms. Tačiau kūriniu niekas nesusižavėjo. Galiausiai  Colleen nusprendė, jog rašymas bus jos hobis. Kuo daugiau žmonių perskaitydavo, tuo plačiau plito jos istorija. Galiausiai, vyro paskatinta, nusprendė savarankiškai išleisti knygas elektroniniu pavidalu www.amazon.com svetainėje. Po kelių mėnesių kilo knygos pardavimai nuo 300 knygų per mėnesį iki 300 per valandą. 

Pagrindinė veikėja Kelsė per vasaros atostogas įsidarbina cirke, kad užsidirbtų papildomų pinigų. ,,Mauricijaus" cirke merginai tenka rūpintis dideliu, baltu tigru. Nuo pat pradžių tarp merginos ir paslaptingos būtybės užsimezga ryšys. Vieną dieną į cirką atkeliauja ponas Kadamas su viliojančius pasiūlymu Kelsei. Merginai paskirta užduotis - palydėti tigrą Dareną iki rezervato, kuriame jis galėtų laisvai gyventi. Kelsė iš karto sutinka. Nuvykus į Indiją paaiškėja, jog Darenas - prieš daugybę metų prakeiktas princas. Pasirodo, merginos užduotis kur kas pavojingesnė. Jai rizikuoja gyvybė tam, kad atskleistų kelių šimtų metų senumo pranašystę, galinčią panaikinti prakeiksmą ir išlaisvinti magijos įkalintą vyrą.

Pripažinsiu, knygą įveikiau iš antro karto, tačiau likau maloniai nustebinta ir su nekantrumu noriu, kuo greičiau, skaityti antrą dalį.  Indijos grožis užburs kiekvieną fantastikos mėgėją. Iš tiesų, man labai patiko išplėtota Indijos tema, nes galėjau nemažai sužinoti apie šios kultūros religiją ir kitus aspektus. Nors pirmoji knygos dalis skaitėsi gana sunkiai, galiausiai vistiek rekomenduoju ją perskaityti ir susidaryti savo nuomonę. O susidarius savo nuomonę ateiti į mano blogą ir ja pasidalinti su manimi.

Lauksiu Jūsų nuomonių. Gražių švenčių ir iki susitikimo!

John Green, Maureen Jognson, Laurn Myracle "Tegu sninga"

"Tegul sninga" knyga, kurią perskaičiau tikrai greitai, tačiau nebuvo labai įsimintina. Gal būt todėl dabar sėdžiu ir mąstau, kaip tinkamai, Jums pristatyti šį kūrinį. Formatas tikrai neįprastas Lietuvos auditorijai. Juk peržvelgę savo knygų lentynas, rastume vos kelis kūrinius, kuriuos parašė daugiau nei vienas autorius. O čia jų net trys!

Maureen Johnson

Pirmoji istorija parašyta Maureen Johnson, sukasi apie paauglę Jubilę. Kurios "lengvai pakvaišę" tėvai per didžiąsias metų šventes atsiduria areštinėje. Dėl to Jubilei tenka traukiniu keliauti pas senelius, o tai tolygu peiliui po kaklu, nes ji negalės tobulų Kalėdų su tobulu vaikinu - Nojum. Negana to traukinys atstrenkia į sniego pusnį, užstrigdamas ten keliom dienom. Ten ji susipažysta su mieu vaikinu Stiuartu. Tačiau gal viskas nėra taip blogai, kaip atrodo iš pradžių?

John Green

Iš šios istorijos išplaukia John'o Green'o istorija. Trys draugai - Grafė, Džei Pi ir Tobinas. Jie leidžia jaukiai vakarą, kol sulaukia pasiūllymo per didžiausią pūgą keliauti į "Vaflinę" pasilinksminti su palaikymo šokėjom. Prasideda nuotaikingos lenktynės, kuriose pražysta ir pirmoji meilė.

Lauren Myracle

Visą kūrinį vainikuoja Lauren Myracle trečiasis skyrius. Adė prieš šventes susipyksta su savo vaikinu Džebu. Liūdėdama kreipiasi į drauges, tačiau iš jų pagalbos nesulaukia. Draugės teigia, jog Adė per daug egoistiška ir rūpinasi tik  savim. Čia prasideda Adės virsmo ir pokyčių kelionė. Gal būt  dar galima ištaisyt klaidas ir susigrąžinti mylimąjį?

Knyga tikrai tinka tokiam iki Kalėdiniam laikotarpiui. Lengva istorija, kuri greitai susiskaitys , o pačioje pabaigoje privers atsidusti ir nusišypsoti. Kad ir kokia jauki knyga buvo, tačiau joje trūko kažko. Manau, labiausiai veiksmo, žaidimo skaitytojo mintimis. Negaliu peikti šios knygos tad dešimtbalėj sistemoj vertinu stipriu šešetuku.  O rekomenduoju visiems, kurie nori lengvos, atpalaiduojančios istorijos arba tiesiog jums skaitymmo blokas. O kokia Jūsų nuomonę apie "Tegul sninga'? Nepamirškite išreikšti savo nuomonės balsuodami. ↓

Amy Ewing "Brangakmenis"

Amy Ewing

Amy Ewing, knygos apie kurią yra šis straipsnis autorė, gimė ir užaugo mažame miestelyje netoli Bostono. Jos bibliotekininkė motina anksti įskiepijo meilę skaitymui. 2000 metais Amy persikėlė į Niu Jorką. Ten žlugo jos aktorės karjera, vėliau jai teko dirbti daug įvairių darbų. Tačiau tai pastūmėjo šią autorę link kūrybos, rašymo.

Apie knygą: Ši knyga yra distopinė. Istorija pasakoja apie merginą vardu Violeta, kuri dėl to, jog turi ypatingų galių yra išsiunčiama į Brangakmenį. Brangakmenyje gyvena visi kilmingieji. Ten patekusi Violeta iškart perpranta žiaurumą, slypintį po mandagumu. Mergina turi pagimdyti kūdikį kilmingajai, tačiau ji sužino, jog po kūdikio gimimo bus šaltakraujiškai nužudyta. Taip pat Violetą aplanko uždrausta meilė. Mergina turi galimybę ištrūkti, tik kažin ar tinkamai ja pasinaudos.

Mano įvertinimas balais: 3.

Mano nuomonė: Iš pradžių ši knyga mane labai sužavėjo, įtraukė ir jau galvojau, jog taps viena mano mėgstamiausių. Deja taip tikrai nenutiko. Nors ši knyga kaip ir visos parašyta labai gerai, su daugybe vaizdingų žodžių ir taip toliau, tačiau man ji atrodo lyg kopija. Man susidarė įspūdis, jog ją parašė kokia nors paauglė, kuri iš savo mėgstamų knygų kaip kad "Bado žaidynės" "Divergentė" "Atranka" ir galbūt keleto kitų sudėliojo šią knygą. Žinoma idėja apie surogates buvo labai originali, tačiau žmonių suskirstymas ir visa kita man pasirodė kiek nukopijuota.
Taip pat man nepatiko meilės istorija. Man viskas įvyko per greitai, lyg dar iki galo nesusipažinę, susidūrę akis į akį vos kelis kartus, o jau puola bučiuotis ir jų meilė tampa amžina.

Tikiuosi, kad jei yra priešingų nuomonių manęs nesmerksit. Jei jums ši knyga patiko, tai puiku! Juk visų nuomonės gali skirtis :)

Skaitytojos užrašų tinklaraštininkė;

-Enileca

Johanna Nilsson "Nekenčiam"

Nagrinėjama tema – patyčios.

Apie autorę: Johanna Nilsson – Švedų rašytoja. Kurianti tiek romanus suaugusiems, tiek knygas jaunimui ir paaugliams. Pelniusi daugybę apdovanojimų už savo literatūrinius šedevrus.

Veiksmas: dvi be galo skirtingos merginos – geriausios draugės. Ruošiasi Šv. Liucijos šventei. Kaip ir po kiekvienos šventės laukia vakarėlis. Vakarėlyje nutikęs dalykas viską apverčia aukštyn kojomis ir niekas daugiau nebebus, kaip buvo. Po „nekalto pokšto“ mokyklą užgriūva pykčio ir pasišlykštėjimo banga, griaunanti ir žlugdanti žmones.

Mano nuomonė: net negaliu tiksliai pasakyti, kaip norėčiau įvertinti šią knyga, nes galvoja kovoja skirtingos mintys. Pirmosios teigia, kad knyga, žvelgiant iš literatūrinės pusės, nebuvo labai stipri. Anotacija teigė, kad tai viena šiurkščiausių, bet šiuo metu aktualiausių paauglių literatūros knygų. Nors kūrinys parašytas su žargonu, kuris tikrai pagyvina kalbą, man dar labai trūko, kad jausčiau knygos šiurkštumą. Antrosios mintys mano, jog ši knyga puikia perteikia patyčių rutuliojimąsi mokykloje ir už jos ribų. Visgi man ji pasirodė kiek silpnoka. Užkietėjusiam skaitytojui vargu ar paliks didelį įspūdį, tačiau manau, jog tai puiki vieno vakaro istorija.

Antonia Michaelis "Pasakininko istorija"

Knygos "Pasakininko istorija" autorė Antonija Michaelis gimė 1979 metais Kylyje. Būdama penkerių pradėjo rašyti knygas ir nesiliauja to daryti iki šiol. Žinoma pirmosios jos knygos buvo vos įskaitomos, tačiau dabar jos knygas skaito daugybė paauglių. Ji rašė mokydamasi mokyklose Augsburge ir važinėdama į užsienį. Po abitūros Antonija Michaelis vieniems metams išvyko į Pietų Indiją. Madraso mokykloje dirbo mokytoja. Čia ji prisirinko begalę įspūdžių ir įgijo patirties.

Apie pačią knygą:

Kartą gyveno jauna mergina, vardu Ana. Turėjo pasiturinčius tėvus ir šiltus namus. Mėgo muzikuoti, mėgo vasario sniegą. Jai į akį krito Abelis Tanatekas, klasės atsiskyrėlis, praleidinėjantis pamokas ir prekiaujantis kvaišalais. Ana įsimylėjo jį iki ausų, nepaisydama sveiko proto balso. Mat patyrė, kad esama kito Abelio: švelnaus liūdno vaikino, auginančio seserį ir sekančio jai pasaką, galinčią sujaudinti iki ašarų.

Mano įvertinimas balais: 4.5/5

Ką aš manau: Ką visų pirma norėčiau paminėti, tai jog knyga man tikrai labai patiko. Mane labai įtraukė (nors iš pradžių labai nepatiko) knygoje pasakojama dar viena, Abelio sukurta istorija. Joje visi įvykiai klostėsi taip, kaip nutikdavo tikrovėje, pakrypdavo bloga, ar gera linkme. Visi gyvūnai, žmonės ar net nežemiški padarai Abelio pasakoje buvo paremti jo, bei jo sesutės Michos gyvenimu. Taip pat knygoje visą laiką tesėsi intriga, įtardavau tai vieną, tai jau kitą žmogų ir gale paaiškėjo, jog buvau visiškai neteisi. Tiesiog trumpai pabaigiant norėčiau pasiųlyti, jei turite galimybę nusipirkti, o gal jau turite ją savo lentynoje, ar rasite bibliotekoje, nieko nedelsę paskaitykit!

Žinoma, tai tik mano nuomonė, nebandau jos įpiršti niekam kitam, man ši knyga patiko, jums gali visiškai nepatikti, o trečiam žmogui būti visai nebloga. Visi mes skirtingi ir turime savo nuomones.

Taip pat pasidalinkite savo nuomonėmis komentaruose :)

Skaitytojos užrašų tinklaraštininkė;

-Enileca

Paulo Coelho "Alchemikas'

Paulo Coelho

 Apie autorių.1947 metų rugpjūčio 24 dieną, Brazilijoje, gimė Paulo Coelho. Nesupratingi tėvai, dėl pomėgio rašyti, sūnų paguldė į psichiatrinę ligoninę, tikėdamiesi išgydyti vaiką nuo rašymo. Rašytojas teigia: „Aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti“. Tėvų įtakos vedinamas įstojo į teisės mokyklą. 1970 m. metė studijas ir kaip hipis nusprendė keliauti po pasaulį. Grįžęs pradėjo kurti eiles Brazilijos atlikėjams. Autorius pelnė daug apdovanojimų, žymiausi: UNESCO taikos ambasadorius, Gineso pasaulio rekordas, Bulgarijos prezidento ordinas, Prancūzijos garbės legiono ordinas ir kiti.

Veiksmas. Piemuo Santjagas su savo avelėm klaidžioja po Andalūziją. Vieną naktį susapnuoja pranašingą sapną apie prie piramidžių paslėptą lobį. Čigonė, sapnų aiškintoja, pataria eiti ieškoti lobio su sąlyga, kad šis jai atiduos dešimtąją brangenybių dalį. Taip ir prasideda lobio ir savęs ieškojimo medžioklė.

Mano nuomonė. Šia knygą man rekomendavo jau galybė žmonių ir be galo džiaugiuosi, kad neseniai ją perskaičiau. Šiaip jau labai atsargiai renkuosi filosofines knygas, bet ši buvo tikrai išskirtinė. Lengvas, tačiau labai gilus kūrinys apie tapimą savimi. Viskas pateikta, kaip pasaka, pamokanti mus klausyti savo širdies ir stebėti ženklus. Daug dėmesio buvo skiriama svajonėms ir Asmeninės Legendos įgyvendinimui. Manau, kad maža apimtis ir perteikimas pasakos stiliumi, sukonkretino knygą ir padarė tokią unikalią, kokia ji ir yra. Tikiu, jog po šios knygas paskaitysiu ir daugiau autoriaus kūrinių. Tikriausiai Jūs sutiksite, kad pats tinkamiausias balas šiam lobiui 10/10.

Sėkmės ieškant savo Asmeninės Legendos.

Maktub.

Jo Nesbo "Kraujas ant sniego"

Jo Nesbo 

 Autoriaus biografija. Jo Nesbo – tikriausiai, vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų visame pasaulyje. Rašytojui, Norvegijoje ir daugelyje užsienio šalių, sėkmę pelnė populiarusis knygų ciklas apie Harį Hūlę (deja dar nei vienos istorijos, su šiuo veikėju neperskaičiau, tačiau, manau, pasitaisysiu). Jo Nesbo knygos besipuikuojančios bestselerių sąrašuose apdovanotos gausybe premijų.

Veiksmas. Ulavas – samdomas žudikas. Be vargo, dėl pinigų, galintis nužudyti žmogų. Dėl tokio komplikuoto darbo Ulavui tenka vienišiaus darbo našta. Tačiau, pagaliau, po šitiek laiko jis pajaučiau šiltus jausmus moteriai, o tai apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom. Iškyla dvi problemos: moteris – boso žmona ir dabartinė jo užduotis nužudyti ją. Tai gi jis turi pasirinkti arba atlikti „paslaugą“, arba išgelbėti moterį ir nudėti bosą pasitaikius pirmai galimybei.

Mano nuomonė. Tai pirma tokio žanro ir šio rašytojo knyga. Manau, pažinti tikrai sėkminga. Net jei visas veiksmas bus ir ne toks įdomus. Tai garantuotai, kad Jūs, kaip ir mane, rašytojas apgaus tris kartus iš eilės vis ką pasukdamas vis kitu kampu. Knyga ne kartą privertė aikčioti ar sustabdyti kvėpavimą, laukiant kol sužinosi kas vyks kitam puslapyje. Man knyga tikrai patiko, nors ir nebuvo kažkas ypatingo, tačiau užkabino. 8/10

Zoe Sugg "Interneto Mergaitė"

 Netikėtai pasitaiko galimybė, per žiemos atostogas, nuvykti į New Yorko. Nuostabiame mieste ji susipažįsta su kerinčios išvaizdos vaikinuku – Nojumi. Nėra nieko geriau nei atostogos už AtlantoZoe Sugg (Zoella) tikrai išskirtinė ir žinoma asmenybė. Šiuo metu jos YouTube kanalą seka daugiau nei 10 000 000 žmonių, besidominčių jos veikla. Mergina žarsto įvairius patarimus paauglėms bei jaunoms moterims. Pati Zoe teigia, jog parašyti knygą buvo jos didžiausia svajonė. Gali būt, kad jums aš pasirodysiu senamadiška, tačiau niekaip grožio industrijos veikėjo neįsivaizduoju vienoje valtyje su garsiais rašytojais. Internete pilna straipsnių teigiančių, jog jauna tinklaraštininkė knygą parašė ne viena. Rašytoja nepaneigia fakto, kad naudojosi pagalba.

Penė rašo tinklaraštį prisidengusi Interneto Mergaitės slapyvardžiu. Tik ten ji jaučiasi savimi ir gali išsakyti savo tikrąją nuomonę. Vieną dieną mokykloje nutinka gėdingas įvykis, po kurio Penė nebenori kelti kojos į mokyklą.

vandenyno ir atostogų romanas.

Tačiau šioms limksmybėms labiausiai nepritaria Penės geriausias draugas, gėjus, Eliotas. Ne be priežasties Eliotas taip nepasitiki Nojumi, nes šis vaikinas taip pat turi paslaptį. Išaiškėjus šiai mįslei Interneto Mergaitė tampa šmeižto auka. Ne gana to, kad įduoda žmonės, kuriais tu pasitiki labiausiai.

Vis gi, kad ir kokia Zoella būtų populiaria YouTube, man ši jos knyga pasirodė gana silpna. Taip pat galėjai rasti daugybę detalių iš kitų, autorių kūrybos. Dėl pagrindinės veikėjos nevėkšliškumo, man ši knyga labai priminė Holly Smale „Moksliukę“. Tai gi dėl keleto kabliukų šį romaną vertinu 7/10.

Jūsų,

Skaitytoja

Franziska Moll "Tavo svajonės ir aš"

Fransizka Moll

 Knygos apžvalgas, dažniausiai, pradedu nuo trupučio informacijos apie autorių. Tačiau apie Franziską Moll galima sakyt, kad nieko neradau. Tik tiek, kad ji sparčiai garsėjanti vokiečių rašytoja, sakanti: Būtina tikėti, kad, patyrus likimo smūgį, visada turi įvykti kažkas gera". Taip pat paminėsiu, jog šis romanas - ketvirtoji "Gelmių" leidžiamos serijos jaunimui "Paribio istorijos" knyga. Vadinasi veikėjai, daugiau arba mažiau, atsidūrę ties riba.

Elena ir Rikas - abiturientai. Šiais metais laiko baigiamuosius egzaminus ir ketina paminėti draugystės metines. Vieną dieną pasibaigus pamokoms Riką partrenkia sunkvežimis, nors išorėje sužeidimų nematyti, vaikinas patenka į komą. Visi nuliūdinti tokios žinios. Elena Riko kambaryje randa sąrašą dalykų, kuriuos jis norėjo padaryt iki mirties su mylimąja. Argi ne ironiška? Mergina ,kartu su slaugu, imasi vykdyti sąrašo punktus. Tik argi dar pribus Rikas?

Nepasakyčiau, kad nuo romano negalėjau atplėšti akių. Visgi nieko per daug nevyko. Parašyta lengvai ir suprantamai, todėl greitai susiskaitė. Kitas dalykas, kuris man patiko, buvo tas, kad tikrai daug faktų pateikta apie žmogų komos būsenoje. Tad knygą vertinu stipriu 7/10.
Apsilankykite mano facebook'e

Maria Gripe "Vabalas skrenda temstant"

 Ši rašytoja tikrai žinoma. Juk mokykloje visi skaitėme "Nepaprastą Agnesės Sesilijos istoriją", tiesa? Tikrasis autorės vardas Maja Stina, gimė Švedijoje 1923 metais. Autorė parašė 38 knygas vaikams ir jaunimui, kurios buvo išverstos į 30 skirtingų kalbų. Lietuvos auditorijai Maria Gripe pažįstama iš tokių knygų, kaip "... ir baltieji šešėliai miškuos", "Šešėlis ant akmeninio suolelio", "Elvi! Elvi!", "Varpų metas", "Hugas ir Jozefina". Maja Stina daugiausia rašė magines ir mistines istorijas, taigi ne išimtis ir "Vabalas skrenda temsant".

Kaip jau supratote, veiksmas vyksta, mažame kaimelyje, Švedijoje. Kūrinyje susipina paslaptingi XX a. ir XVIII a. įvykiai ir paslaptys įtraukiantys net ir suaugusį skaitytoją. Gausybė intriguojančių paslapčių, tačiau ar visos išaiškės?

Trys vaikai Anika, Davidas ir Junas, užklysta į seniausią kaimo sodybą. Iš pirmo žvilgsnio tampa aišku, kad namas apipintas paslaptimis. Junas žurnalistikos talentą turintis vaikinas, su draugais stačia galva puola spręsti mįslių. Paslaptingame name gyvenanti moteris pasiūlo vaikams padirbėti ir palaistyti jos gėles. O tai - proga priartėti prie namo ir išsiaiškinti visas paslaptis. Kodėl namie taip šlovinamos gėlės? O temstant visada sutiksi mėšlavabalį?

Neslėpsiu to, kad knyga mane truputį nuvylė. Didžiausias balas, kurį skiriu 6/10. Skaityti buvo gana įdomu, tačiau vietomis įtampa atslūgdavo ir pasidarydavo nuobodu. Paslapčių gausa buvo tikrai geras sprendimas, bet keli neatsakyti klausimai tiesiog nuvylė. Pvz.: kas buvo tas paslaptingasis peugeot vairuotojas? Jei žinote arba numanote pasidalinkite komentaruose. Bus smagu sužinoti Jūsų nuomonę. :)

Robert Swindells "Bjaurius"

Robert Swindells

Robert'as Swindells'as yra garsus Anglijos vaikų rašytojas. Daugybę apdovanojimų pelnęs už savo kūrinius. Robert'as Swindells'as man labiausiai patiko tuo, kad drąsiai vaizduoja tikrovę ir atskleidžia aktualias visuomenės problemas. Šio rašytojo knygos išleistos daugelyje šalių, taip pat mėgstamos ir skaitomos paauglių.  Pats autorius teigia: "Rašau tai, kas jiems įdomu, tokias knygas, kokias pačiam vaikystėje patiko skaityti".

Veiksmas vyksta mažame miestelyje, kuriame žmonės vieni kitus pažysta. Apysakoje vaizduojama labai svarbi aplinkinių nuomonė. Nors, greičiau, toks požiūris labiau kenkia. Taip pat didelė svarba suteikiama tikėjimui ir jo išpažinėjų nuomonei.


Pagrindiniai veikėjai - Skotas ir Morta. Skaitant atrodo, tartum jie būtų iš skirtingų pasaulių. Morta auga tikrai išskirtinėje šeimoje. Tėvai priklauso keistai sektai. Taip pat nevengia apkartinti gyvenimo ir dukrai. Ji - dėl motinos siuvamų drabužių patiria patyčias mokykloje, netgi pravardžiuojama Skudurine Onute. Dėl tėvų religijos nesinaudoja nei televizoriumi, nei kompiuteriu. Be to šeima turi paslaptį, dėl kurios joks svečias neužklysta į namus.

Knyga vertinu stipriu septynetu, nes vis gi buvo keletas spragų. Apysaka parašyta pirmu asmeniu, o tai, mano nuomone, tikrai didelis pliusas. Skaitau pirmą šio rašytojo knygą, tačiau jaučiu, kad jį pamilau. Lengvas rašymo stilius, įdomus siužetas ir štai puiki apysaka apie pirmąją meilę ir šeimos paslaptį.

Andreu Martin ir Jaume Ribera "Neieškok sardinių ne sezono metu"

Andreu Martin ir Jaume Ribera

Bendraautoriai Andreu Martin ir Jaume Ribera parašė gana daug kūrinių. Tačiau pasaulyje juos labiausiai išgarsino romanas "Neieškok sardinių ne sezono metu". 1989 metais už šią knygą autoriai buvo apdovanoti Ispanijos nacionaline vaikų ir jaunimo premija.

Smalsus moksleivis pasivadina garsaus seklio Flanagano vardu ir su seserimi įkuria detektyvų kontorą. Vaikinas už piniginį atlygį surenka duomenis berniukams apie juos dominančias mergaites, suranda dingusius šunis, išaiškina, kas mokykloje krečia įvairias šunybes. Viskas atrodo, kaip vaikų žaidimas, tačiau vieną dieną viskas pasikeičia, nes Flanaganas randa įkalčius nuvedančius prie šiurpaus nusikaltimo. Šiame romane susipina įtampos kupinos ir romantinės pirmosios meilės scenos, o įprasti kasdieniai dalykai, slepia baisius nusikaltimus.

Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau tai pirmasis mano perskaitytas detektyvas. Man labai patiko tai, kad buvo daug veiksmo. Sužavėjo tai, kad knygoje visada kažkas vykdavo, todėl nebuvo nuobodu skaityti. Negaliu nepaminėt to, kad romane rodoma teisingo pasirinkimo svarba, nepaisant aplinkinių nuomonės. Na, o pats Flanaganas man labai patiko savo charakterio bruožais: drąsa, atkaklumu, teisingumu, sarkastiškumu. Mano nuomone, "Neieškok sardinių ne sezono metu" neturi jokio amžiaus limitų. Tiek jaunesni, tiek vyresnis neatplėš akių nuo nuotykių gausos.

Terry Lynn Johnson "Ledo šunys"

Terry Lynn Johnson

Žydros akys žvelgiančios iš knygos viršelio pakerėjo mane ir nusprendžiau pasiimti šį kūrinį. Terry Lynn Johnson buvo gamtininkė ir eigulė didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi apsupta gamtos, išmoko gerbti ir vertinti aplinką. Greičiausiai šie veiksniai ir paskatino ją parašyti istoriją, apie mergaitę už viską pasaulyje labiausiai mylinčią savo šunų kinkinį.

Viktorija be galo myli savo šunis, o skrieti mišku rogėmis jai didžiausias džiaugsmas. Mergaitė paveldėjo iš tėčio dresuotojos talentą. Tad didžiausias jo troškimas patekti į "Baltojo vilko" lenktynes, o tam nepakenktų įsigyti vieną iš konkurento Kuko šunų. Vieną vakarą Viktorija su kinkiniu iškeliauja apžiūrėti šunų. Ne viskas klostosi gerai. Mergaitė išklysta iš kelio, o ne gana to pastebi sniegaeigį įsirėžusį į medį. Vika padeda Krisui (vaikinui, kuris vairavo sniegaeigį) ir jie kartu ieško kelio namo.

Man ši knyga kirto per jausmus. Atrodo, kad vieną minutę juokiesi iš Kriso nemokšiškumo, o kitą jau sėdi apsiašarojęs dėl Viktorijos rūpesčio kinkiniu. Ši apysaka įrodė koks svarbus ryšys. Ir tik komandinio darbo jėga lengviau pasiekiamas tikslas. Man apysaka ganėtinai patiko, nors nebuvo kažkas įspūdingo. Knygą labiausiai rekomenduoju nuotykių mylėtojams ir visiems, kurie mėgsta pasijuokti iš, kartais kvailų, herojų pasirinkimų.

Sandra Glover "Ar moki saugoti paslaptį?"

Sandra Glover

Su Sandra Glover susiduru pirmą kartą. Ir negaliu teigti, kad šis romanas man nepatinka. Anglų rašytoja, Sandra Glover, daug kuria paaugliams, yra pelniusi literatūrinių apdovanojimų.

Kai Zoja atskleidžia savo paslaptį Karenai, ši nenori ja patikėti. Kas dieną atsiranda ženklų patvirtinančių, kad tai tiesa - Zoja nėščia. Jauna motina nori priimti klaidingą sprendimą ir palikti savo kūdikį likimo valiai. Čia įsikiša Karena, kuri nori padėti Zojai priimti teisingą sprendimą. Norėdama įtikinti Zoją Karena pasiryžta atskleisti tikrąją savo gyvenimo tiesą.

Nemeluosiu antrą kartą vargu ar skaityčiau šią knygą. Dėl to, kad joje nebuvo nieko įsimintino, nebuvo akimirkos, kurią norėčiau išgyventi dar kartą. Tačiau ją rekomenduoju tiems, kurie mėgsta realistiškus kūrinius. Taip pat šis romanas bus puiki atgaiva nuo "sunkių" kūrinių. :)

Anna Seidl "Čia nėra didvyrių"

Anna Seidl

Mirjama - penkiolikos metų mergina, kuri pateko į tragiškas žudynes. Knygoje ji pasakoja savo jausmus ir išgyvenimus, po to baisaus įvykio. Tai lyg kelionė po jos išgyvenimus ir prisiminimus.

Nuo šiol niekas nebebus kaip ankščiau. Pasaulis sudužo į šipulius. Į du laikotarpius prieš tai ir po to. Žudynės, kurias įvykdė klasės draugas, palietė visus moksleivius ir mokytojus. Penkios geriausios draugės išsiskiria ir nesidalija savo vargu su žmonėmis, kurie gali padėti. Vienintelė Mirjama ryžtasi ieškoti paramos. Pradėdama ilgą kelionę geresnio gyvenimo link.

Daugelis iš Jūsų pagalvos, jog ši knyga yra liūdna ir melancholiška. Pasakojanti jaunos merginos išgyvenimus. Tačiau, aš manau, kad tai pati tikriausia motyvacinė knyga. Ji leidžia suprasti, kad kai netenki brangaus žmogaus gyvenimas nesustoja ir tęsiasi toliau. Ir tu turi toliau gyvent ir stengtis pasiekti kažko daugiau.

Man knyga patiko. Parašyta lengvu ir visiems suprantamu stiliumi. Visas kūrinys buvo Mirjamos išgyvenimai ir savigrauža bei kaltės jausmas. Tačiau labiausiai man trūko, nors vienos kruopelės, užpuoliko jausmų. Labai norėjau sužinoti ką jis jautė ir kas jį pastūmėjo tokio žingsnio link. Rekomenduoju šį romaną tiems, kurie kažko neteko ir vis dar jaučia tuštumą širdyje.

Annalisa Strada "Plona rausva linija"

Annalisa Strada

 Perla - sportiška mergina, kuriai labiausiai patinka bėgiojimas. Gyvena ji ypač griežtoje eimoje, kurioje jos nuomonė niekam nesvarbi. Džiugu, kad ji turi geriausią draugę, kuria pasitiki ir pasidalija visais džiaugsmais ir vargais. Taip jau nutinka, kad jos ramus gyvenimas su laukia žemės drebėjimo. Tas drebėjimas tampa rausva nėštumo testo juostele.

Šešiolikmetė tampa nėščia ir turi priimti svarbų sprendimą: atsikratyti "gumulėliu" arba jį pasilikti. Hormonų veikiamai merginai tenka apsispręsti kuo greičiau, o čia dar dar draugė su patarimais ir neišvengiamas prisipažinimas tėvams apie užpuolusią problemą. Gimdytojai reaguoja audringai, o ypač "tėvelis", iš jo užuojautos tikrai nesulauksi. Man patiko tai, kad Perla savo mamą vaizdavo lyg bejausmę būtybę, tačiau susėdusios draugiškoje kompanijoje (teta, močiutė, mama) jos viską išsprendė draugiškai.

Šis romanas, mano nuomone, turėjo tik vieną minusą. Autorė galėjo palikti nors pačią mažiausią užuomeną apie Perlos pasirinkimą. Šis dalykas tiesiog sugniuždė mane. Nekreipiant dėmesio į tai knygą ryte prarijau. Neveltui šis romanas 2014 m. tapo Anderseno premijos laureatu. Mano nuomone, šis kūrinys parašytas ypač aktualia tema, todėl sulaukia daug dėmesio. Knyga parašyta lengvu, šmaikščiu stiliuki, bet kartu jautriai ir supratingai, Annalisos Strados knyga knyga gyvai perteikia nėščios šešiolikmetės dvejones ir baimes.

Įvertinimas - 9 iš 10.

Roderick Gorodn ir Brian Williams "Tuneliai"

Roderick Gordon ir Brian Williams

 Roderick'o Gordon'o ir Brian'o Williams'o apysaka "Tuneliai" gana seniai žvelgė iš knygų lentynos. Tačiau vis dvejodavau ją perskaityti. Prieš penkias minutes baigiau skaityti "Tunelius", o emocijos vis dar verda.

Vilas su tėvu domisi istorija ir archeologija. Tiesa tyrinėtojai nevengia savavališkai kasinėti. Netikėtai jie randa paslaptingą tunelį, nuvesiantį į žemės gelmes. Archeologai pastebi keistus reiškinius miestelyje. Kol galiausiai dingsta Vilo tėtis. Berniukas su draugu leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę požemiuose. Gilybių grožis užburia jaunuosius keliautojus. Lyg šešėlis, paskui juos, slenka nelaimės, sukeliančios vargą ir liūdesį.

Šį kartą labai trumpai apžvelgiau patį kūrinį, nes noriu, kad patys pajustumėte nuostabų atradimo džiaugsmą. Knyga nuo pat pradžių įtraukė ir sužavėjo. Apstu mįslių ir paslapčių, kurios vertė skaityti puslapį po puslapio, o galiausiai pati nepastebėjau kai perskaičiau. Knyga labiausiai tiks ir patiks tiems, kurie mėgsta fantastinę ir nuotykių literatūrą. Pažadu, jog versite puslapį po puslapio ir nepastebėsite kai perskaitysite.

Dienoraštis. Antra dalis

Buvau savo kambaryje ir nieko neveikiau, kol sugalvojau, kad reikia nuvažiuoti į kaimą. Man reikia pailsėti nuo viso šito miesto triukšmo ir nuo žmonių. Nuvažiavau į kaimą. Mane kaip visada pasitiko mano šunys ir katės. Jie buvo laimingi, nes pastaruoju metu aš ten nevažiuodavau. Kaime kvepėjo drėgme, senu namu ir senais prisiminimais. Nuėjau į kitą kambarį. Ten buvo daug mano knygų, žaislų, piešinių ir krosnis. Tas namas buvo senas ir apgriuvęs, bet man jis buvo kažkuo brangus. Išgėrusi arbatos išėjau į lauką. Pastovėjusi kelias minutes kieme aš nusprendžiau nueiti į mišką kuris buvo prie pat namo. Ėjau daug kartų išvaikščiotu keliu. Praėjusi turintį daugiau kaip šimtą metų ąžuolą aš priėjau pelkę prie kurios buvo sukrauta nupjautų šakų krūva. Aš prisiminiau, kaip kiekvieną žiemą aš čia ateidavau ir užsikabarodavau ant tos krūvos ir tiesiog miegodavau, kol saulė skaisčiai švietė pro belapių medžių šakas į mano veidą. Jūs galvojate aš ten stovėjau pusė valandos ir žiūrėjau? Ne. Aš po minutės buvau užsiropštusi ant šakų krūvos. Žiūrėjau į dangų, saulę ir paukščius kurie liko čia.

Pagulėjusi pusvalandį aš nulipau ir išsiruošiau vėl eiti, nors nežinojau kur, kam ir kodėl. Priėjau seną vos besilaikantį namą. Jame jau nieks nebegyveno. Visi numirė. Įėjusi apžiūrėjau viską kas jame buvo ir pagalvojau žmonės gimsta, gyvena, kuria šeimas ir galiausiai miršta, o jų visi prisiminimai lieka ir atrodo laukia kol sugrįš jų savininkai. Ir kiekvienas daiktas turi savo istoriją. Tam name galėjai ir sprandą nusisukti ten buvo be galo tamsu. Pamačiau stalą su suoliuku, jie buvo rankų gamybos. Aš nieko negalvodama prisėdau. Dažnai užsisvajoju ir tą dieną buvo ne išimtis... Aš jau nesupratau nei kiek valandų, nei kas aš nei kur randuosi...Tiesiog mąsčiau...Kol man per koją kažkas trinktelėjo...

 

 

Elizabeth Chandler "Angelo pabučiuota"

Elizabeth Chandler

 Paskutiniaisiais mėnesiais Stounhlio mokykloje, naujokė Aivė, susidraugauja su Bete ir Suzana. Gana keista merginų draugija, nes kiekvienai rūpi skirtingi dalykai. Betė kuria meilės apsakymus. Aivė gana uždara ir tyli persona. Jos išskirtinis bruožas - domėjimasis angelais. Suzana tikra šiuolaikinė mergina, kuriai rūpi: drabužiai, makiažas, vakarėliai, vaikinai. Pastaroji nevengia žarstyti patarimus kaip elgtis su vaikinais. Tačiau kur Aivės nuomonė ir apsisprendimai? Vaikinų atžvilgiu draugės nesutaria, nes Aivei patinka jaunuoliai su smegenimis.

Taip jau nutinka, kad po vieno nelaimingo atsitikimo ji susipažįsta su Tristanu. Mokyklos gražuoliu ir plaukimo komandos kapitonu, turinčiu smegenų. Tarp jų sužimba tyra ir švelni meilė. Užgožianti aplinkinius žmones ir jausmus. Tačiau ar meilei lemta būti amžina? Nejaugi mylimasis sugebės ją saugoti būdamas anapusiniame pasaulyje?

Apie šį romaną išgirdau gerų atsiliepimų. Net nusivylimo, jog nebus leidžiamos likusios trys dalys. Tačiau kūrinys mane nuvylė. Nors šiuo atveju dar tik pirma dalis, tad tikėtina, jog pakeisiu nuomonę. Šiai dienai aš ketinu skaityti ir antrą dalį. Manau, bus įdomu sužinoti, kaip toliau rutuliosis istorija. :)

Kristina Gudonytė "Blogos mergaitės dienoraštis"

Kristina Gudonytė

 

Kristina Gudonytė - scenarijų autorė, rašytoja, režisierė. Autorė neslėpė, kad norėjo parašyti istoriją apie tai, kaip iš paauglių mes tampame suaugusiaisiais, kaip keičiamės.

Veiksmas vyksta 2007-aisiais Vilniuje. Pagrindinė herojė - 15-metė Kotryna. Tėvai ir visi aplinkiniai įsitikinę, kad ji bloga. Tačiau ar tai tiesa? Jos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai mama parsiveda "meilužį", nors tėvai išsiskyrę. Jai nepavyksta Gvido priimti į savo gyvenimą. Akivaizdu, kad ryšio tarp Kotrynos ir jos motinos nėra, nes kiekviena rūpinasi savo interesais. Galbūt šis veiksnys ir priverčia merginą pasielgti netaktiškai. Prisiekiu knygoje bus apstu: meilės, intrigų, ašarų, juoko ir net melo! Tik prašau nepamirškite, kad yla visada išlenda iš maišo. ;)

Didžiausias pliusas, mano nuomone, buvo žargonas. Jis buvo toks žinomas ir, drąsiai galiu teigti, toks lietuviškas. Siužetas tikrai patiko. Pagrindinė veikėja man labai artima. Nes taip jau nutiko, kad atsidūriau panašioje situacijoje. Sužavėjo Kotrynos patiklumas ir lengvabūdiškumas. Bent jau aš, labai norėjau sužinoti kas nutiko po Kazimieros mirties (apie ją sužinosite skaitydami), bet taip neatsitiko. Visiškai sutinku su rašytojos nuomone, jog pirmiausia, šią knygą, turėtų perskaityti suaugusieji, tam kad prisimintų, kaip patys karstydavosi medžiais, kraustydavo mamos piniginę, įsikniaubę į pagalvę velniop siųsdavo savo gimdytojus ir sugebėdavo visiems sukelti begalę problemų. :)

John Green "Aliaskos beieškant"

John Green

 John'as Green'as tikrai gerai žinomas ir pripažinimo sulaukęs rašytojas. Jis parašė "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir "Popieriniai miestai" (šios knygos puslapyje neaprašytos). Tai štai, Jūsų dėmesiui, knyga, kuri sukėlė daug ir įvairių emocijų. Bet svarbiausia tai, kad įrodė, jog šis autorius unikalus.

Pagrindinis veikėjas, Mailzas Holteris, turi keistą potraukį prisiminti, ką žmonės pasako prieš mirtį. Atsibodus saugiam gyvenimui namuose, jaunuolis nusprendžia mokytis internatinėje mokykloje. Ten susiranda draugų, tačiau svarbiausia susipažysta su Aliaska. Impulsyvia, energija trykštančia, o kartais ir nesuvaldoma mergina, kurią vėliau įsimyli.

Nepasakyčiau, kad meilė Aliaskai buvo teisingas žingsnis, nes buvo akivaizdu, kad ji ganai šaltai ir vaikiškai elgiasi su Mailzu. Pulkininkas, Aliaska ir Mailzas linksmai leidžia laiką, nors nutinka įvairių nesusipratimų. Tačiau vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom. Įvykis visus sukrečia ir palieka daug neįmintų mįslių.

Manau, tai kas nutinka Aliaskai turi sulaukti daugiau dėmesio (atsiprašau, bet negaliu pasakyti kas jai nutinka). Visoje knygoje figūruoja Simono Bolivaro žodžiai: "Kaip beišsikapanosiu iš šio labirinto!" Aš labirintą sutapatinau su gyvenimu. Kiekvienas posūkis, tai mūsų pasirinkimai, kurie veda vienu atveju prie išėjimo, o kitu į laimę. Aliaska man patiko, tačiau jos pasirinkimas mane nuvylė. Įskaudino, kad ji pasitraukė iš labirinto. Palikdama: sąmyšį, gailestį ir liūdinčius draugus.

Šis romanas žadėjo merginoms ašaras, o vaikinams vanile ir cigaretėmis dvelkiančią Aliaską, tačiau man taip nenutiko. Galbūt esu per daug užsigrūdinusi. Bet tiems kas dar tik pradeda pažintį su John'u Green'u ši knyga tikrai patiks. Esu gana kritiška skaitytoja ir nevengiu rašytojų peikti. Bet prie šio romano negalėjau prisikabinti. Šią knygą, visų pirma, patarčiau skaityti beviltiškiems romantikams. :) O po to žmonėms, kurie ieško savęs ir Didžiojo Galbūt (Fransua Rablė, poetas).

Akvilina Cicėnaitė "Niujorko Respublika"

Akvilina Cicėnaitė

 Iš tiesų jau gana seniai skaičiau lietuviška literatūrą. Paskutinė knyga buvo Kazio Sajos "Liepsnojanti". Visai netikėtai, į mano rankas pateko konkurso, kurį surengė "Alma Littera", nugalėtoja "Niujorko Respublika". Akvilinos Cicėnaitės esu skaičiusi "Viskas apie mano šeimą". Tačiau nelabai patiko, nors, pažvelgus kitu kampu, galbūt aš jau "per didelė" tokioms kygelėms. :D

"Niujorko Respublika" - kažkas naujo ir netikėto. Istorija apie dvi seseris, du brolius, jų draugus ir skirtingus likimus. Veiksmas vyksta Vilniuje, pirmi metai kai Lietuva laisva šalis. Pasakotojos, sesės, Beatričė ir Kamilė, gana jaunos ir daug ko nesupranta. Tiek tėvai, tiek aplinkiniai teigia, kad dabar viskas bus kitaip, kad prasidės nauji laikai.

Beatričė, vyresnioji sesuo, kuri domisi ornitologija ir paukščių vardais "krikštija" žmones. Pasiklydusi tiek vidiniame, tiek išoriniame pasaulyje. Staiga jos ramus gyvenimas sudrebinamas, nes į klasę ateina naujokas. Oskaras Paukštis, kuris sudomina daugelį mergaičių. Sakoma, kai vienos durys užsidaro, atsiveria kitos. Taip nutiko ir Beatričei. Nors, kuriam laikui, prarado Margaritą (draugę), sulaukę Oskaro dėmesio. Visų veikėjų likimai skirtingi. Knyga baigiasi tuo, kuo ir prasideda paukščiais ir keptais kaštonais.

Esu iš tų žmonių, kurie mano, kad lietuviai nemoka rašyti. Galbūt tu esi toks, kaip aš? Jeigu atsakymas teigiamas, patariu, kuo greičiau čiupti Akvilinos Cicėnaitės "Niujorko Respubliką", kad pekeistumei  nuomonę. Jei ir nepamilsi lietuvių literatūros, tuomet tikrai patiks Akvilina Cicėnaitė.
Knyga man patiko savo realistiškumu ir tai, kad viskas vyksta aiškiai ir suprantamai. Ši knyga nebuvo tokia su kuria reikia kovoti, kol susitapatini su vekėjais ir veiksmu. Ji buvo, kažkas lengvo, jaukaus, paprasto, o kartu ir nuostabaus.

P.s. noriu padėkoti puslapiui "Beveik suaugę" , kurių dėka galėjau įvertinti ir pristatyti šią knygą. :)

Interviu su autore Monika Mikėnaite

Monika Mikėnaitė

 Tai pirmasis mano interviu. Gal būt jis nėra tobulas, bet jei nesipraktikuosiu tai ir neišmoksiu. Nepilstant iš tuščio į kiaurą skaitykite ir sužinosite daugiau apie šią autorę. ;)

Kas paskatino parašyti knygą "Anapus sienos"?

Mane žavi distonija ir man buvo įdomu pačiai pasižiūrėti, kokią ateitį galėtų sukurti mano fantazija. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su idėjomis, mintimis, siužetais, veikėjais, tačiau niekas nepagaudavo mano dėmesio pakankamai ilgai, kad perlipčiau netgi penkių puslapių ribą, o jeigu ir pagaudavo, po kelių skyrių aš mintyse žinodavau, kuo ji pasibaigs ir tiesiog dingdavo motyvacija rašyti toliau, nes nebelikdavo paslapties ir priežasties, kodėl turėčiau rašyti. Juk žinau, kuo baigsis ta istorija.

„Anapus sienos“ gimė atsitiktinai. Po nesėkmingų mėginimų teko pripažinti skaudų faktą, kad gal mano fantazija dar nėra pasirengusi sukurti distopijinę istoriją. Kaip tik tuo metu universitete prasidėjo egzaminai ir norėjosi kaip nors atsipūsti, nuleisti garą :D Tada pradėjau rašyti bet ką ir tas bet kas pradėjo formuotis į istoriją, kuri mane pagavo ir nepaleido. Ir veiksmas vyko distopijiniame pasaulyje.

Trumpai papasakok kuo tavo knyga ypatinga ir kodėl skaitytojai turėtų rinktis ją?

Norėdama atsakyti į šį klausimą, būtinai turiu pabrėžti, kad aš iš tikrųjų rašau daug, o dar daugiau skaitau įvairias knygas. Taigi, esu „išgyvenusi“ daugybę istorijų, gyvenimų ir kurdama savo istorijas aš stengiuosi pasirinkti temas, dalykus ir elementus, kurie yra rečiau naudojami. Vienas iš tokių ryškiausių tų „prieš srovę“ pastebimų dalykų knygoje būtų priežastis, kodėl pagrindinė veikėja veikia. Dažniausiai veikėjai yra patalpinami nenoriai į tokią situaciją, kurioje jie priversti veikti. Maja veikia ne todėl, kad yra priversta, o todėl, kad nori veikti ir nori atkeršyti. Ji savo noru kiša galvą į liūto nasrus.

Taip pat „Anapus sienos“ yra ypatinga tuo, kad joje yra du lygmenys ir dėl šios priežasties daugybė įvairių žmonių gali rasti joje kažką, kas jiems patiks. Jeigu tau patinka veiksmas, intrigos, kerštas, romantika - visa tai tu rasi atsivertęs knygą. Bet gal tau patinka tyrinėti knygą, ieškoti joje kažko, skaitant kažką sužinoti? Tai irgi galima rasti, nes rašydama į kūrinį įtraukiau gėlių kalba, spalvų reikšmes, simbolizmą. Todėl netgi patariu knygą skaityti ne vieną, o du kartus. Pirmą kartą skaitydami mėgaukitės istorija, o antrą kartą - ją tyrinėkite.

Kokiam skaitytojų ratui skirta knyga?

Knyga skirta visiems :D Na, bet žinoma, labiausiai „Anapus sienos“ pamėgs žmonės, kuriems patinka distopija, paslaptys, intrigos, kerštas bei stipri pagrindinė veikėja, kuri nėra tobulumo įsikūnijimas.

Ar tolimoje arba artimoje ateityje galvoji parašyti dar vieną knygą?

Mano kompiuteryje yra įvairių jau pabaigtų istorijų, įpusėtų, pradėtų ir dar šimtai planuojamų galvoje. Taigi, minčių išleisti daugiau savo istorijų tikrai yra, bet nežinia, ką man yra paruošusi ateitis ;)

Distopija - priešingai nei utopija, reiškia ką nors negražų ir nemiela. Kas nelabai realiai gali atsitikt. Bet vistiek  realesnė už utopiją.